- pabulys
- 1 pabulỹs sm. (3b) 1. KII355; Pgg vystyklas (ppr. dedamas po pat kūdikio pasturgaliu, po bulimi): Į pãbulius vaikus įvynioja Smln. Saulei leidžiantis tos laumės skalbdavo pãbulius Pgg. Vakare vėlai pabulėlius ėjo ant ežero liepto išsiskalbt BsPI70–71. Pakišk pãbulį po subine kūdikio J. 2. R205, MŽ273, K pakinktų dalis, esanti po arklio uodega, pauodegė: Lai man odą nuneria ir pabulių iš jos pridirba rš. ║ BŽ350 balno šikšna, einanti po arklio uodega.
Dictionary of the Lithuanian Language.